Mind & Body: kalanetika ir mindfulness

Atliekame pratimus visam kūnui išjudinti, taisyklingai laikysenai lavinti. Atlaisviname įtampas pečių juostos srityje, kakle, nugaroje, „sutepame" sąnarius, ištempiame visas pagrindines raumenų grupes. Suteikiame tonuso nugaros, sėdmenų, šlaunų, dubens dugno raumenims. Plačiau apie kalanetiką

Mindfulness praktika

Stabtelėjimą pradedame tibetietiško dubenėlio garsu. Leidžiamės vedamos švelnių jo vibracijų į dėmesio sutelkimo, įsižeminimo praktiką. Stebime kvėpavimo procesą ir jo sukeliamus kūno pojūčius, mintis, emocijas, impulsus veikti. Stebime šokinėjantį dėmesį ir mintis, nuolat ir nuolat sugrįžtame į kvėpavimo stebėjimą. Praktikuojame įvairias meditacijas, vizualizacijas.

Refleksijos grupėje

Jei mindfulness skirta daugiau laiko, kviečiame moteris pasidalinti patyrimu, įžvalgomis, patebėjimais. Visa vyksta geranoriškai ir, jei norisi kalbėti. Mažas stebuklas – nuoširdus dalinimasis aktyvina mūsų parasimpatinę nervų sistemą: išsinešame dar daugiau ramumos, atsipalaidavimo, saugumo jausmo.

KĄ UGDO DĖMESINGUMO PRAKTIKOS?

Mindfulness – tai „dėmesingumo raumens" treniruotė. Laikas ne tik atsipalaiduoti ir pailsėti, bet atliekant tam tikrus pratimus, išmokti valdyti savo dėmesį. Suvokti kaip jis nuolat ir nuolat nuklysta į išorės ar vidinius dirgiklius (pvz., minčių srautą, savikritiką, nerimą) bei lengvai įsuka į įtampos spiralę. Praktikuodamos išmokstame atpažinti kur esame sąmoningai, o kur esame įsukamos „automatinio piloto". Tai kvietimas praktikuoti realybės matymą su kuo mažiau mąstymo klaidų ir iškraipymų.

„Man buvo didis atradimas, kad atvirščiai nei kitos saviugdos praktikos, mindfulness mane pasitiko be iššūkių „tu turi”, „tau reikia”, „privalai siekti”. Visa remiasi geranoriškumu, smalsumu, atlaidumu, priėmimu, dėkingumu. Siūlomas empirinis požiūris, t.y. ne klausytis autoritetų ir priimti dogmas, o viską išmėginti ir įsitikinti pačiai", - pasakoja Aistė.

Mind & Body | Kalanetikos mankšta ir mindfulness meditacija

Play Video

MINDFULNESS MAN TINKA, NES

PADEDA GERIAU SUVOKTI SAVO POREIKIUS
SUMAŽINA FIZINĘ IR EMOCINĘ ĮTAMPĄ – LENGVIAU TVARKYTIS SU PATIRIAMU DISKOMFORTU, STRESU
SUŠVELNINA EMOCINES REAKCIJAS Į SUNKIAS SITUACIJAS
LAVINA KŪRYBINGUMĄ
PAGERINA GEBĖJIMĄ SUSIKAUPTI
DIDINA DARBINGUMĄ
PAGERINA MIEGO KOKYBĘ
PADIDINA BENDRAVIMO EFEKTYVUMĄ
PADAUGINA TEIGIAMŲ EMOCIJŲ – LEIDŽIA DAŽNIAU JAUSTI PASITENKINIMĄ
SUSTIPRINA VIDINĖS RAMYBĖS IR PSICHOLOGINIO STABILUMO JAUSMĄ
APSKIRTAI PAGERINA GYVENIMO KOKYBĘ

IŠBANDYK STUDIJOJE

NAUDA ĮRODYTA MOKSLO

Mindfulness – tai terapinis metodas, psichologinis žmogaus fenomenas (savybė). Pati sąvoka į lietuvių kalbą verčiama kaip „dėmesingas įsisamoninimas", „pilnaprotavimas". Mindfulness gimė 1979 m. dėka amerikiečio, jogos mokytojo Jon Kabat-Zinn. Jis daug metų tyrinėjo budistines praktikas ir jų poveikį žmogaus emocinėms būsenoms (ypač stresui) ir imuninei sistemai. Sujungęs rytų patirtį ir vakarų mediciną sukūrė šiuo metu milžiniško susidomėjimo sulaukiantį streso valdymo metodą. Mindfulness efektyvumas įrodytas gausybe mokslinių tyrimų.

MINDFULNESS FIZINEI IR EMOCINEI SVEIKATAI

Vakarų šalyse plačiai taikomas ir valstybinėse ligoninėse bei poliklinikose. Ypač populiarus Didžiojoje Britanijoje. Programos užsiėmimus lanko besiskundžiantys nerimu, depresija, priklausomybėmis, valgymo sutrikimais, skausmais ir kitais somatinių ligų simptomais (iš pat pradžių tam ši metodika ir buvo sukurta).
Kaip streso mažinimo būdą šią metodiką taiko įvairiausių sudėtingų profesijų atstovai – kariai, policininkai, gydytojai, mokytojai, net britų parlamentarai. Jos mokoma daugelio šalių mokyklų mokymo programose.
Minfulness grįstos metodikos itin sėkmingai naudojamos didžiausiose pasaulio korporacijose (tokiose kaip „Facebook", „Google", „Nike" ir kt.), siekiant padidinti dirbančiųjų atsparumą stresui, skatinant juos nebijoti problemų ir kūrybiškai jas spręsti, lavinti atvirumą naujoms patirtims ir gebėjimą matyti „smalsiu naujoko protu“.
Itin didelė dėmesingumo praktikų nauda tėvystėje, susiduriant su vaikų auklėjimo ir poros santykių iššūkiais. Praktikos gerina pasitikėjimą savimi ir leidžia lengviau priimti „kitokius” žmones, didina pasitenkinimą esamu gyvenimu.

MEDITACIJA: KAS TAI?

Meditacinės technikos naudojamos nuo priešistorinių laikų. Tai savireguliacinė praktika, treniruojanti dėmesingumą ir įsisamoninimą siekiant valingai kontroliuoti protinius procesus. Tokiu būdu ji lavina tokius specifinius gebėjimus, kaip ramybė, mąstymo aiškumas, koncentracija bei gerina bendrą psichologinio ir fizinio žmogaus gerbūvio jausmą. (Walsh&Shapiro, 2006)

Meditacija įgalina mus valdyti savo protą. Jos pagalba galima išlipti iš nuolatinio troškimo ir nepasitenkinimo ciklo, išmokti atpažinti norus, tačiau nebūti jų valdomam. Žmogus gali ir toliau gyventi įprastą gyvenimą, tačiau būti laisvas nuo kompulsyvaus savo norų vaikymosi ar baimių vengimo. Tam prireikia ne vienerių metų, tačiau tai įmanoma (J. Neverauskas, 2019)

KAS NĖRA MEDITACIJA?

Tai nėra tiesiog atsipalaidavimo technika. Nors lavinant koncentraciją dažniausiai pasiekiamas atsipalaidavimas, tačiau tai nėra svarbiausiais tikslas.
Tai nėra transas. Nesiekiama patirti hipnozės, atsijungti nuo sąmonės. Atvirkščiai, praktikuojant šią meditaciją išmokstama geriau save pažinti, pastebėti emocinius pokyčius.
Tai nėra mistinė, nesuprantama praktika. Medituojant pasiekiami sąmonės lygiai, esantys giliau nei simbolinė mintis. Todėl kai kuriuos su meditacija susijusius dalykus sunku apibūdinti žodžiais. Tačiau tai nereiškia, kad meditacijos negalima suprasti. Svarbiausia išmokimas matyti kiekvieną akimirką kaip pirmą ir paskutinę.
Tai nėra bėgimas nuo realybės. Atvirkščiai, tai atsigręžimas į ją. Ji neapsaugo nuo skausmo, tačiau leidžia taip giliai pajusti gyvenimą, kad peržengiame skausmo barjerą. Tikslas išgyventi viską, ką patiriame. Keistis galima tik suvokiant ir priimant tai, kas yra.
Tai nėra būdas patirti apsvaigimą, „kaifą". Nors medituojant kyla labai malonių išgyvenimų, jie nėra patys sau tikslas ir pasitaiko ne visuomet. Malonūs pojūčiai kyla dėl atsipalaidavimo, o šis - dėl įtampos išnykimo. Jei siekiame palaimos, tai sukuria įtampą, ir sumažina tikimybę patirti malonumą.

MOTERŲ ATSILIEPIMAI

DĖMESINGA MANKŠTA – KAS TAI?

Gyvenimas slypi detalėse. Toks yra ir dėmesingas judesys. Kaip jis padeda pažinti savo kūną lyg iš naujo ir veikti harmoningai, tausojančiai, savo tempu? Pamąstymais dalijasi mylimos ADITI trenerės.