MIND & BODY

Kalanetikos mankšta ir mindfulness meditacija

„Sujungiau savo mylimiausius: tonizuojantį kalanetikos judesį ir lengvumo būsenos pripildančią dėmesingumo praktiką. Tai „mind & body" derinys aktyviai miesto moteriai, norinčiai kurti darnų santykį su savuoju kūnu ir pasirūpinti emocine sveikata", – į užsiėmimą kviečia studijos įkūrėja, dėmesingų mankštų mokytoja Aistė Gustė | FCB: AISTĖ Mindfulness
Pasidovanok patyrimą vos už 5€!

KUR

Kviečiu atvykti į studiją Lazdynų g. 21.

KADA VYKSTA

Kas savaitę, ketvirtadieniais, 18:15 val.

KAINA

Pirmas kartas 5€, 4 k./mėn –  40€. Taikomos nuolaidos 3 ir 6 mėn. narystei.

REGISTRACIJA

Būtina išankstinė. Galima savarankiškai treniruočių rezervavimo sistemoje.

KAS VYKSTA TRENIRUOTĖS METU?

Užsiėmimas trunka 1 val., kurį sudaro:
 

45 min. kalanetikos mankšta

Atliekame pratimus visam kūnui išjudinti, taisyklingai laikysenai lavinti. Atlaisviname įtampas pečių juostos srityje, kakle, nugaroje, „sutepame" sąnarius, ištempiame visas pagrindines raumenų grupes. Suteikiame tonuso nugaros, sėdmenų, šlaunų, dubens dugno raumenims. Plačiau apie kalanetiką
 

15 min. dėmesingumo meditacija

Pradžios stabtelėjimą pradedame tibetietiško dubenėlio garsu. Leidžiamės vedamos švelnių jo vibracijų į trumputę dėmesio sutelkimo, įsižeminimo - kvėpavimo praktiką. Stebime kvėpavimo procesą ir jo sukeliamus kūno pojūčius, mintis, emocijas, impulsus veikti. Stebime šokinėjantį dėmesį ir mintis, nuolat ir nuolat sugrįžtame į kvėpavimo stebėjimą.

mindfulness-manksta-meditacija3.jpg

KĄ UGDO DĖMESINGUMO MEDITACIJA?

Mindfulness – tai „dėmesingumo raumens" treniruotė. Laikas ne tik atsipalaiduoti ir pailsėti, bet atliekant tam tikrus pratimus, išmokti valdyti savo dėmesį. Suvokti kaip jis nuolat ir nuolat nuklysta į išorės ar vidinius dirgiklius (pvz., minčių srautą, savikritiką, nerimą) bei lengvai įsuka į įtampos spiralę. Praktikuodamos išmokstame atpažinti kur esame sąmoningai, o kur esame įsukamos „automatinio piloto". Tai kvietimas praktikuoti realybės matymą su kuo mažiau mąstymo klaidų ir iškraipymų.

„Man buvo didis atradimas, kad atvirščiai nei kitos saviugdos praktikos, mindfulness mane pasitiko be iššūkių „tu turi”, „tau reikia”, „privalai siekti”. Visa remiasi geranoriškumu, smalsumu, atlaidumu, priėmimu, dėkingumu. Siūlomas empirinis požiūris, t.y. ne klausytis autoritetų ir priimti dogmas, o viską išmėginti ir įsitikinti pačiai", - pasakoja Aistė.

MINDFULNESS MAN TINKA, NES

  • PADEDA GERIAU SUVOKTI SAVO POREIKIUS

  • SUMAŽINA FIZINĘ IR EMOCINĘ ĮTAMPĄ – LENGVIAU TVARKYTIS SU PATIRIAMU DISKOMFORTU, STRESU

  • SUŠVELNINA EMOCINES REAKCIJAS Į SUNKIAS SITUACIJAS

  • LAVINA KŪRYBINGUMĄ

  • PAGERINA GEBĖJIMĄ SUSIKAUPTI

  • DIDINA DARBINGUMĄ

  • PAGERINA MIEGO KOKYBĘ

  • PADIDINA BENDRAVIMO EFEKTYVUMĄ

  • PADAUGINA TEIGIAMŲ EMOCIJŲ – LEIDŽIA DAŽNIAU JAUSTI PASITENKINIMĄ

  • SUSTIPRINA VIDINĖS RAMYBĖS IR PSICHOLOGINIO STABILUMO JAUSMĄ

  • APSKIRTAI PAGERINA GYVENIMO KOKYBĘ

mindfulness-manksta-meditacija1.jpg

NAUDA ĮRODYTA MOKSLO

Mindfulness – tai terapinis metodas, psichologinis žmogaus fenomenas (savybė). Pati sąvoka į lietuvių kalbą verčiama kaip „dėmesingas įsisamoninimas", „pilnaprotavimas". Mindfulness gimė 1979 m. dėka amerikiečio, jogos mokytojo Jon Kabat-Zinn. Jis daug metų tyrinėjo budistines praktikas ir jų poveikį žmogaus emocinėms būsenoms (ypač stresui) ir imuninei sistemai. Sujungęs rytų patirtį ir vakarų mediciną sukūrė šiuo metu milžiniško susidomėjimo sulaukiantį streso valdymo metodą. Mindfulness efektyvumas įrodytas gausybe mokslinių tyrimų.

mindfulness-manksta-meditacija2.jpg

MINDFULNESS FIZINEI IR EMOCINEI SVEIKATAI

  • Vakarų šalyse plačiai taikomas ir valstybinėse ligoninėse bei poliklinikose. Ypač populiarus Didžiojoje Britanijoje. Programos užsiėmimus lanko besiskundžiantys nerimu, depresija, priklausomybėmis, valgymo sutrikimais, skausmais ir kitais somatinių ligų simptomais (iš pat pradžių tam ši metodika ir buvo sukurta).
     

  • Kaip streso mažinimo būdą šią metodiką taiko įvairiausių sudėtingų profesijų atstovai – kariai, policininkai, gydytojai, mokytojai, net britų parlamentarai. Jos mokoma daugelio šalių mokyklų mokymo programose.
     

  • Minfulness grįstos metodikos itin sėkmingai naudojamos didžiausiose pasaulio korporacijose (tokiose kaip „Facebook", „Google", „Nike" ir kt.), siekiant padidinti dirbančiųjų atsparumą stresui, skatinant juos nebijoti problemų ir kūrybiškai jas spręsti, lavinti atvirumą naujoms patirtims ir gebėjimą matyti „smalsiu naujoko protu“.
     

  • Itin didelė dėmesingumo praktikų nauda tėvystėje, susiduriant su vaikų auklėjimo ir poros santykių iššūkiais. Praktikos gerina pasitikėjimą savimi ir leidžia lengviau priimti „kitokius” žmones, didina pasitenkinimą esamu gyvenimu.

MEDITACIJA: KAS TAI?

Meditacinės technikos naudojamos nuo priešistorinių laikų. Tai savireguliacinė praktika, treniruojanti dėmesingumą ir įsisamoninimą siekiant valingai kontroliuoti protinius procesus. Tokiu būdu ji lavina tokius specifinius gebėjimus, kaip ramybė, mąstymo aiškumas, koncentracija bei gerina bendrą psichologinio ir fizinio žmogaus gerbūvio jausmą. (Walsh&Shapiro, 2006)

 

Meditacija įgalina mus valdyti savo protą. Jos pagalba galima išlipti iš nuolatinio troškimo ir nepasitenkinimo ciklo, išmokti atpažinti norus, tačiau nebūti jų valdomam. Žmogus gali ir toliau gyventi įprastą gyvenimą, tačiau būti laisvas nuo kompulsyvaus savo norų vaikymosi ar baimių vengimo. Tam prireikia ne vienerių metų, tačiau tai įmanoma (J. Neverauskas, 2019)

KAS NĖRA MEDITACIJA?

  • Tai nėra tiesiog atsipalaidavimo technika. Nors lavinant koncentraciją dažniausiai pasiekiamas atsipalaidavimas, tačiau tai nėra svarbiausiais tikslas.
     

  • Tai nėra transas. Nesiekiama patirti hipnozės, atsijungti nuo sąmonės. Atvirkščiai, praktikuojant šią meditaciją išmokstama geriau save pažinti, pastebėti emocinius pokyčius.
     

  • Tai nėra mistinė, nesuprantama praktika. Medituojant pasiekiami sąmonės lygiai, esantys giliau nei simbolinė mintis. Todėl kai kuriuos su meditacija susijusius dalykus sunku apibūdinti žodžiais. Tačiau tai nereiškia, kad meditacijos negalima suprasti. Svarbiausia išmokimas matyti kiekvieną akimirką kaip pirmą ir paskutinę.
     

  • Tai nėra bėgimas nuo realybės. Atvirkščiai, tai atsigręžimas į ją. Ji neapsaugo nuo skausmo, tačiau leidžia taip giliai pajusti gyvenimą, kad peržengiame skausmo barjerą. Tikslas išgyventi viską, ką patiriame. Keistis galima tik suvokiant ir priimant tai, kas yra.
     

  • Tai nėra būdas patirti apsvaigimą, „kaifą". Nors medituojant kyla labai malonių išgyvenimų, jie nėra patys sau tikslas ir pasitaiko ne visuomet. Malonūs pojūčiai kyla dėl atsipalaidavimo, o šis - dėl įtampos išnykimo. Jei siekiame palaimos, tai sukuria įtampą, ir sumažina tikimybę patirti malonumą.

mindfulness-meditacija.jpg

MOTERŲ ATSILIEPIMAI

DĖMESINGA MANKŠTA – KAS TAI?

Gyvenimas slypi detalėse. Toks yra ir dėmesingas judesys. Kaip jis padeda pažinti savo kūną lyg iš naujo ir veikti harmoningai, tausojančiai, savo tempu? Pamąstymais dalijasi mylimos ADITI trenerės.

aiste-guste_.jpg

DAUGIAU GYVA - DAUGIAU GYVENANTI

Užsiėmimą veda Aistė Gustė-Jančiukienė, kalanetikos mokytoja, LSMU ir „Neuromedicinos instituto" Įsisamoninimu grįstos (Mindfulness) kognityvinės elgesio terapijos podiplominių studijų kurso absolventė (2019)

„Nors širdies keliu einu kiek save pamenu, anksčiau nešiaus stiprų jausmą, kad vis kažko nežinau, nemoku ar nespėju. Kad iki tobulybės trūksta dar truputį laiko, papildomų mokslų ar įgūdžių. O dar geriau – gražesnės praeities. Šis nuolatinis savęs neišbaigtumas, t.y. toks saves vertinimas, vargino ir liūdino, kol įkopus į 40 neatradau kitokio požiūrio kampo. Jį atnešė psichoterapijos studijos.

 

O pasirodo, galima leisti sau būti tokia, kokia esi. Dabar ir šiandien. Priimant visą (nebūtinai tobulą) savo praeitį, patirtį, gebėjimus, santykius. Pripažįstant, kad štai viskas taip yra, nesilygiuojant ir net primigtynai nesiekiant tapti tobulesne pačios versija. Šis priėmimas man tapo nauju vidiniu atradimu, į gyvenimą atnešė daugiau ramybės, lengvumo ir gebėjimo pažvelgti naujai į visą kas vyksta.

 

Esu labai dėkinga už atrastą išmintį savo Mindfulness studijų mokytojams dr. Juliui Neverauskui ir psichoterapeutei Giedrei Žalytei. Didis smalsumas pažinti kūno ir proto funkcionavimo fenomenus – kaip veikia mūsų smegenys, kaip jos įtakoja mūsų elgesį ir kokią nepaprasta galią turi dėmesingas įsisąmoninimas".

mindfulness-kalanetika7.jpg

Per meditaciją teko nubraukti keletą ašarų, bet tikrai ne iš liūdesio, o greičiau iš begaliniai gero atsipalaidavimo, nuoširdaus dėkingumo už šį kūną, per kurį galiu patirti šio gyvenimo patirtis, ir, didžiausias įspūdis, kad visa tai patiriu ne viena, o su grupe nuostabių moterų, kurių priešakyje tu...

 

Pajutau vienį, bendrystę, nuostabių moterų energiją, kurių jau yra tiek daug, kurioms rūpi ne tik išorė, bet ir tai, kas yra viduje... O juk būtent viduje ir slepiasi visi atsakymai... Ir... pati tikriausia laimė ir meilė. Dėkinga už viską iki pat pirštų galiukų!

 

Maira

TURITE KLAUSIMŲ? SUSISIEKIME

ADITI kalanetikos studija

Lazdynų g. 21, Vilnius

Tel. +37061144033

El. p. aiste@aditi.lt

© 2017 ADITI kalanetikos studija

SUSITIKIME TINKLUOSE TARP DRAUGŲ

  • Facebook
  • Instagram
  • YouTube

MUZIKA PUIKIAI TINKANTI KALANETIKAI