MINDFULNESS
dėmesingo įsisamoninimo praktikos moterims
Tai sąmoningo buvimo patyrimai, kviečiantys grįžti į dabarties akimirką su švelniu dėmesiu sau. Mindfulness lavina gebėjimą girdėti savo kūną, atpažinti jausmus, nuraminti protą mažinti stresą, nerimą ir kurti gilesnį ryšį su savimi. Be skubėjimo, be vertinimo, su daugiau vidinės tylos, aiškumo ir moteriško jautrumo..
KĄ UGDO MINDFULNESS?
Tai laikas ne tik atsipalaiduoti ir pailsėti, bet atliekant tam tikrus pratimus, išmokti valdyti savo dėmesį. Suvokti kaip jis nuolat ir nuolat nuklysta į išorės ar vidinius dirgiklius (pvz., minčių srautą, savikritiką, nerimą) bei lengvai įsuka į įtampos spiralę. Išmokstame atpažinti kur esame sąmoningai, o kur esame įsukamos „automatinio piloto". Tai kvietimas praktikuoti realybės matymą su kuo mažiau mąstymo klaidų ir iškraipymų.
Čia nėra iššūkių: „tu turi”, „tau reikia”, „privalai siekti”. Visa remiasi geranoriškumu, smalsumu, atlaidumu, priėmimu, dėkingumu. Siūlomas empirinis požiūris, t.y. ne klausytis autoritetų ir priimti dogmas, o viską išmėginti ir įsitikinti pačiai.
MINDFULNESS MAN TINKA, NES
-
PADEDA GERIAU SUVOKTI SAVO POREIKIUS
-
SUMAŽINA FIZINĘ IR EMOCINĘ ĮTAMPĄ – LENGVIAU TVARKYTIS SU PATIRIAMU DISKOMFORTU, STRESU
-
SUŠVELNINA EMOCINES REAKCIJAS Į SUNKIAS SITUACIJAS
-
LAVINA KŪRYBINGUMĄ
-
PAGERINA GEBĖJIMĄ SUSIKAUPTI
-
DIDINA DARBINGUMĄ
-
PAGERINA MIEGO KOKYBĘ
-
PADIDINA BENDRAVIMO EFEKTYVUMĄ
-
PADAUGINA TEIGIAMŲ EMOCIJŲ – LEIDŽIA DAŽNIAU JAUSTI PASITENKINIMĄ
-
SUSTIPRINA VIDINĖS RAMYBĖS IR PSICHOLOGINIO STABILUMO JAUSMĄ
-
APSKIRTAI PAGERINA GYVENIMO KOKYBĘ
NAUDA ĮRODYTA MOKSLO
Mindfulness – tai terapinis metodas, psichologinis žmogaus fenomenas (savybė). Pati sąvoka į lietuvių kalbą verčiama kaip „dėmesingas įsisamoninimas", „pilnaprotavimas". Mindfulness gimė 1979 m. dėka amerikiečio, jogos mokytojo Jon Kabat-Zinn. Jis daug metų tyrinėjo budistines praktikas ir jų poveikį žmogaus emocinėms būsenoms (ypač stresui) ir imuninei sistemai. Sujungęs rytų patirtį ir vakarų mediciną sukūrė didelio susidomėjimo sulaukiantį streso valdymo metodą. Mindfulness efektyvumas įrodytas gausybe mokslinių tyrimų.
MINDFULNESS FIZINEI IR EMOCINEI SVEIKATAI
-
Vakarų šalyse plačiai taikomas ir valstybinėse ligoninėse bei poliklinikose. Ypač populiarus Didžiojoje Britanijoje. Programos užsiėmimus lanko besiskundžiantys nerimu, depresija, priklausomybėmis, valgymo sutrikimais, skausmais ir kitais somatinių ligų simptomais (iš pat pradžių tam ši metodika ir buvo sukurta).
-
Kaip streso mažinimo būdą šią metodiką taiko įvairiausių sudėtingų profesijų atstovai – kariai, policininkai, gydytojai, mokytojai, net britų parlamentarai. Jos mokoma daugelio šalių mokyklų mokymo programose.
-
Minfulness grįstos metodikos itin sėkmingai naudojamos didžiausiose pasaulio korporacijose (tokiose kaip „Facebook", „Google", „Nike" ir kt.), siekiant padidinti dirbančiųjų atsparumą stresui, skatinant juos nebijoti problemų ir kūrybiškai jas spręsti, lavinti atvirumą naujoms patirtims ir gebėjimą matyti „smalsiu naujoko protu“.
-
Itin didelė dėmesingumo praktikų nauda tėvystėje, susiduriant su vaikų auklėjimo ir poros santykių iššūkiais. Praktikos gerina pasitikėjimą savimi ir leidžia lengviau priimti „kitokius” žmones, didina pasitenkinimą esamu gyvenimu.
„Mindfulness – tai gebėjimas būti sąmoningam savo gyvenime. Tai galimybė pamatyti ir pajausti kiekvieną gyvenimo akimirką ir jos išskirtinumą. Tai jausmas, kad esi daugiau gyvas ir daugiau gyvenantis. Tai galimybė tiesiogiai naudoti savo galingais vidiniais resursais įžvalgoms, transformacijoms ir sveikimui"
Jon Kabat-Zinn